1. Ius civile, ius gentium, ius peregrinorum Siuolaikines teises sistemos remiasi teritoriniu principu. Senoves Romoje asmens teisini statusa leme jo priklausomybe tam tikrai bendruomenei (civitas). Romenu teise siauraja prasme buvo tik R. pilieciu teise (cives, quirites). Todel si teises sistemos dalis vadinama ius civile. Ji neliete tu Romos gyventoju, kurie neturejo piliecio statuso. Ius civile buvo visaapimanti R. pilieciu teise, reguliuojanti visas ju teises ir pareigas, taip pat numatanti atsakomybe uz nusikaltimus. Svetimsaliams - peregrinams - buvo taikoma atskira R. teises sistemos dalis - ius peregrinorum. Tokia sistema gerai funkcionavo tada, kai is esmes R. valstybe buvo R. miestas. Kai R pradejo uzkariauti kaimynines teritorijas, pradejo formuotis nauja R teises atsaka - ius gentium (tautu teise), kuria tvarke specialus magistratas peregrinu reikalams - praetor peregrinus. Ius gentium buvo ne tokia formali, kaip ius civile. Ius gentium pagrindu pripazistamos prigimtines teises. Po 212 m. Karakalos konstitucijai suteikus pilieciu statusa beveik visiems gyventojams, teises skirstymas i ius civile, peregrinorum ir gentium neteko reiksmes. 2. Ius publicum, ius privatum Pagal teisinio reguliavimo objekta R teise buvo daloma i ius publicum ir ius privatum. Pasak Ulpiano, viesoji teise liecia valstybes reikalus, o privatine teise naudojasi atskiri asmenys. Viesosios teises normos buvo imperatyvines, teises subjektai privalejo besalygiskai ju laikytis. Privatines teises normos buvo dispozityvines. Privatine teise teises subjektams suteike autonomija - jie patys galejo spresti, kokius sandorius sudaryti ar nesudaryti, pateikti ieskini ar ne. R. viesoji teise nunyko zlugus R. imperijai. R. privatine teise gerai suderino privacius ir viesuosius interesus. R. privatine teise - pirmoji pasaulyje teises sistema, sureguliavusi pilieciu, kaip rinkos subjektu, santykius. 3. Romenu teises periodizacija Roma ikurta 753 m. pr.m.e. Vakarine R. Imperijos dalis zlugo 476 m.e.m., rytine dalis - 1453 m.e.m. Ten, valdant imperatoriui Justinianui, buvo atlikta didziausia antikos laiku teises kodifikacija. R. teises istorija skirstoma i 4 laikotarpius: 3. seniausiu laiku arba archaiskas (753m.pr.m.e. - III a.pr.m.e. vidurys). Pilieciu santykius reguliavo paprotine kviritine teise. Pasirodo XII lenteliu istatymas. Prasideda R. teisines sistemos formavimasis. 4. R.t. vystymosi laikotarpis (paskutineji 3 amziai pr.m.e.).Atsirado daug belaisviu ir svetimsaliu. Tai leme naujos teises sakos - ius gentium - susiformavima. R. teises vystymuisi didziausios reiksmes turejo pretoriu veikla, laikotarpio pabaigoje - teises mokslas. 5. Klasikinis laikotarpis (I-III m.e. amziai). Tai principato laikotarpis. Nauji teises saltiniai - senato ir princepso leidziami aktai. R. t. pasiekia auksciausia issivystymo lygi. 6. Postklasikinis (smukimo) laikotarpis (III m.e.a. vidurys - 565 m.m.e. (Imperatoriaus Justiniano mirties metai). Vergvaldines santvarkos irimas gilino krize. 395 m.m.e. R. imperija suskilo i dvi dalis. Bandoma supaprastinti, unifikuoti teises saltinius. Dideja imperatoriu (dominus) konstituciju reiksme. 4. Romenu teises saltiniai ir rusys Pagrindiniai teises saltiniai: 1. Paprotine teise; iki XII lent. istatymo Romenai neturejo jokiu rasytiniu istatymu. Nerasytoji paprotine teise sudare salygas piktnaudziauti pareigunams. XII lent. Ist. 450 m.pr.m.e. - pirmas bandymas kodifikuoti. 2. istatymai; Respublikos laik-piu istatymas (lex) reiske tautos susirinkimo (comitia) priimta akta. Pasak Gaju, pasirode resp. laik-piu. Pries tai (ir XII l. ist.) - uzrasyti paprociai. Comitia istatymus priimdavo magistratui pasiulius. Ist. Sudare 3 dalys: izanga, teisiniai reikalavimai ir sankcija. Plebis scitum - plebeju susirinkimo (vadovavo plebeju tribunas) priimti aktai. 286 m.pr.m.e. lex Hortensia nustate, kad jie privalomi visiems gyventojams. 3. senato nutarimai; Resp. laik-piu senata sudarydavo princepsas. Nutarimai privalomos teises galia igijo tik Augusto laikais. Formaliai kiekvienas senato narys turejo istatymu iniciatyvos teise, bet sprendziama isvada del projekto pateikdavo princepsas. Galiausiai, principato pabaigoje senatas tik isklausydavo pranesima apie senato nutarimo projekta, net nebalsuodavo. Taip atsirado prielaidos vystytis imperatoriaus konstitucijoms. 4. imperatoriu konstitucijos; Imperatoriu leidziami norminiai aktai - konstitucijos: ediktai (bendrojo pobudzio norminiai aktai, labiausiai panasus i istatymus), mandatai (instrukcijos, suteikdavo tam tikru igaliojimu provinciju vietininkams ir kitiems valdininkams), dekretai (imperatoriaus kaip auksciausio teisejo sprendimai) ir reskriptai (atsakymai i teiseju, valdininku ar eiliniu pilieciu teisinio pobudzio klausimus). Dominato laik-piu imp. leidziami aktai vadinami leges. Leges rinkiniai - codex. 1-as - Codex Gregorianus (295 m.). 1-oji oficialioji kodif.- Codex Theodosianus (438 m.).1583 m. - Corpus iuris civilis (Justiniano kodifikacija) - 4 dalys: kodeksas (imperat. konstituc. rinkinys, 12 knygu), digestai (teisininku veikalai, 50 knygu), institucijos (svarbiausios zinios apie R. teises pagrindus, "vadovelis", 4 knygos) ir novelos (Justiniano kodifikacija, jo ir jo ipediniu noveles iki 582m.). 5. pretoriu ediktai; tam tikro rango R. magistratu manifestai, kuriuose skelbdavo busimojo valdymo programa, skelbe formules, kurios suteike galimybe tenkinti ieskinius ir salygas. Pretorine teise aktyviai veike ius civile. 6. jurisprudencija; pradejo vystytis labai anksti, pirmieji komentatoriai - pontifikai. Labiausiai suklestejo resp. laik-pio pabaigoje ir principato laik-piu. Teisininku darbai turejo tiesioginio teises saltinio statusa. I a. issiskyre 2 teises mokyklos - prokulieciu ir sabinieciu. 2/3 Digestu - Ulpiano ir Pauliaus veikalai. 5. Romenu teises recepcija Vak. R. imperija zlugo 476 m., o Rytu (Bizantija) issilaike iki 1453 m. Todel R.t. veike dviem kryptimis. Zlugus valstybei paprastai galios netenka ir jos teise. R. t. ............